Nacionaliniai parkai

Nacionaliniai parkai – tai Lietuvos valstybės saugomos teritorijos su konkrečiam kraštui būdingu kraštovaizdžiu, savitomis gyvenvietėmis, kultūros vertybėmis. Nacionaliniuose parkuose skatinamas pažintinis turizmas ir siekiama lankytojus supažindinti su gamtos bei kultūros vertybėmis. Žmonių veikla tokiuose parkuose ribojama, ji kruopščiai derinama su gamtos apsauga. Lietuvoje iš viso yra penki nacionaliniai parkai: Aukštaitijos, Žemaitijos, Trakų istorinis, Dzūkijos ir Kuršių nerijos.



AUKŠTAITIJOS NACIONALINIS PARKAS

Aukštaitijos nacionalinis parkas garsėja puikiais švariais, protakomis sujungtais ežerais, etnografiniais kaimais, raiškiomis žemės paviršiaus formomis, miškų gausa ir gamtos harmonija. Tai teritorija, kurioje įvairiais būdais galima keliauti ištisus metus.

69% teritorijos parke užima miškai, jame yra 126 ežerai: jais ir jų protakomis galima nuplaukti iki 70 kilometrų, o išplaukus į Žeimeną – net pasiekti Vilnių. Kalvos Aukštaitijos nacionaliniame parke iškilusios virš 200 metrų, vienas įspūdingiausių – Šiliniškių gūbrys. Jis ir Ginučių, Papiliakalnės piliakalniai bei Ladakalnis yra vienos gražiausių apžvalgos vietų Lietuvoje. Pasižvalgyti po parko teritoriją galima ir nuo specialiai prie Ginučių įrengto bokšto.

 Lankydamiesi Aukštaitijos nacionaliniame parke būtinai aplankykite bitininkystės muziejų.

Nuotrauka: lithuaniantravel.com

Aukštaitijos nacionaliniame parke gyvena per 200 paukščių, 60 žinduolių rūšių, auga daugiau kaip 900 rūšių augalai. 120 iš jų įrašyti į Raudonąją knygą.

Apsistoti su palapinėmis galima aštuoniose valstybinėse ir keturiose privačių asmenų įrengtose stovyklavietėse, norintiems daugiau patogumų – kaimo turizmo sodybose.

Rekomenduojame aplankyti:

  • prie Tauragnų–Kazitiškio kelio esantį akmenį Moką;
  • unikalius etnografinius Salų, Varniškių, Vaišnoriškių, Šuminų (Pabaluošės), Strazdų, Kretuonių, Benediktavo kaimus;
  • Palūšės bažnyčios ansamblį;
  • bent vieną iš šešių vandens malūnų;
  • Stripeikių senovės bitininkystės muziejų;
  • žiemą – Ignalinos žiemos sporto centrą.

Parko plotas: 40 570 hektarų



ŽEMAITIJOS NACIONALINIS PARKAS

Žemaitijos nacionalinis parkas bus tikras atradimas tiems, kurie keliaudami siekia susipažinti su natūralumą išlaikiusia gamta ir savitomis konkretaus regiono tradicijomis. Ką veikti ir ką pamatyti šiame parke ras ir gamtininkai, ir dviračiais keliaujantys turistai, ir buriuotojai, ir nardytojai, vandens sporto ir turizmo, žvejybos, paukščių stebėjimo mėgėjai.

Platelių ežerynas, didžiuliai miškų masyvai, Žemaičių Kalvarijos architektūra, medžio meistrų dirbiniai, tradicinės Užgavėnių šventės – tai tik keli dalykai, dėl kurių verta apsilankyti Žemaitijos nacionaliniame parke. O keliauti jame galima ir automobiliu, ir dviračiu, ir pėsčiomis.

 Žemaitijos nacionalinio parko traukos centras - Platelių ežerynas.

Nuotrauka: fotoskrydis.lt

Parke yra daugiau kaip 200 kultūros paveldo vertybių, 30 iš jų – archeologijos paminklai. Apie 10% parko teritorijos yra nelankoma. Tai Plokštinės ir Rukundžių gamtiniai rezervatai, pavasario ir vasaros metu – ir pelkių draustiniai. Nacionaliniame parke yra 12 gamtos paminklų – medžių, šaltinių, pusiasalių ir salų, bet ne prie visų jų lengva prieiti.

Apsistoti galima poilsio namuose ir viešbučiuose, kaimo turizmo sodybose, specialiai stovyklauti pritaikytose vietose.

Rekomenduojame aplankyti:

  • didžiausią ir švariausią Žemaitijoje Platelių ežerą;
  • Pilies salą Platelių ežere;
  • Platelių dvaro teritorijoje esantį Raganos uosį – storiausią tokį medį Lietuvoje, taip pat – Platelių vinkšną ir liepą, esančius tame pačiame dvaro parke;
  • Kristaus kančios kelią su devyniolika XVII amžiuje pastatytų koplyčių;
  • rašytojos Žemaitės muziejų;
  • lietuvių poeto Vytauto Mačernio muziejų;
  • militarizmo ekspoziciją buvusioje sovietinės armijos 1962 metais pastatytoje požeminėje termobranduolinių raketų paleidimo aikštelėje.

Parko plotas: 21 720 hektarų



TRAKŲ ISTORINIS NACIONALINIS PARKAS

Trakų istorinis nacionalinis parkas kol kas yra vienintelis toks parkas visoje Lietuvoje. Jame, priešingai nei kituose parkuose, itin akcentuojamas kultūros paveldas, istorija ir archeologija.

Trakų istoriniame nacionaliniame parke persipynusi Trakų ir visos Lietuvos istorija. Parko branduolį sudaro Trakų salos ir Pusiasalio pilių kompleksas bei Trakų senamiestis. Parke yra apie 50 didingą ir romantišką krašto praeitį menančių senųjų statinių ar jų likučių. Visą Pilies salą užima pilis ir kunigaikščių rūmai. Tai vienintelė išlikusi iš Lietuvos ežerų salose stovėjusių pilių.

Trakų pilis - visos Lietuvos pasididžiavimas.

Nuotrauka: lithuaniantravel.com

Ypatingas vaidmuo Trakų istorijoje teko karaimams – juos kartu su Krymo totoriais XIV amžiaus pabaigoje Trakuose įkurdino kunigaikštis Vytautas Didysis.

Beveik penktadalį istorinio nacionalinio parko ploto užima vandenys. Parke yra 32 įvairios sandaros ir dydžio ežerai, kuriuose galima buriuoti, pasiirstyti baidarėmis ir valtimis, paplaukioti laivu.

Rekomenduojame aplankyti:

  • Galvės ežerą su 21 sala;
  • Galvės ežero šiaurinėje pakrantėje esančią kalvos viršūnę – ji gavo aukščiausią įvertinimą Lietuvoje už estetinį vaizdą ir apžvalgos galimybes;
  • Užutrakio dvaro sodyboje įsikūrusį žirgininkystės klubą „Perkūno žirgai“;
  • Trakų salą ir joje esančią pilį bei kunigaikščių rūmus.

Parko plotas: 8 200 hektarų



DZŪKIJOS NACIONALINIS PARKAS

Dzūkijos nacionalinis parkas yra didžiausia Lietuvoje saugoma teritorija. Tai sausų šilų, žemyninių kopų, nepaprastai skaidrių giliaslėnių upelių ir upių kraštas. Miškai šiame parke užima net 91% visos teritorijos.

Itin įdomūs girinių ir panemunių dzūkų etnokultūriniai kaimai. Keturi iš jų – Dubininkas, Lynežeris, Musteika ir Zervynos – paskelbti architektūros paminklais. Parke taip pat yra daugiau kaip 40 dailės paminklų. Merkinės apylinkės garsėja juodosios keramikos meistrais, kaimuose žmonės dar tradiciškai audžia, pina, mezga.

Keliauti po parką galima visais metų laikais, vasarą ypač populiaru tai daryti baidarėmis, dviračiais. Vandens turizmo mėgėjams parengti įvairaus sudėtingumo ir trukmės maršrutai Ūlos upe, bet galinčių ja plaukti turistų skaičius ribojamas – reikia iš anksto įsigyti leidimus.

 Dzūkija garsėja grybais - didžiąją jos dalį dengia miškai.

Nuotrauka: fotoskrydis.lt

Rudenį Dzūkijos nacionaliniame parke sutiksite daugybę grybautojų – šis kraštas garsėja grybais. Paukščius galėsite stebėti prie Nemuno bei Grybaulios žuvininkystės tvenkinių teritorijoje.

Apsistoti galima keliolikoje stovyklaviečių prie ežerų ir upių, taip pat kaimo gyventojų sodybose, svečių namuose.

Rekomenduojame aplankyti:

  • savitus ir unikalius šilinių dzūkų kaimus – Zervynas, Margionis, Žiūrus, Musteiką. Jie turistams palieka didelį įspūdį;
  • nenusakomo vingiuotumo Skroblaus upelį;
  • vieną įspūdingiausių Lietuvos upių Ūlą ir jos slėnyje kunkuliuojantį unikalų Ūlos akies šaltinio ežerėlį;
  • senosios bitininkystės reliktus – drevėtas pušis, kuriose buvo išskaptuotos pailgos vertikalios landos ir ertmės bitėms gyventi. Net 21 drevėta pušis paskelbta gamtos paveldo objektu;
  • Liškiavos piliakalnį;
  • XVIII amžiuje pastatytos Švč. Trejybės bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblį. Septyni rokoko stiliaus altoriai – vieni gražiausių Lietuvoje;
  • Čepkelių gamtos muziejų.

Parko plotas: 55 900 hektarų



KURŠIŲ NERIJOS NACIONALINIS PARKAS

Kuršių nerijos nacionalinis parkas yra labiausiai lankoma saugoma teritorija Lietuvoje, 2000 metais įtraukta  į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Parkas taip pat įtrauktas į Europos saugomų teritorijų tinklą „Natura 2000“. Jame siekiama išsaugoti būdingas ir retas augalų bei gyvūnų rūšis – jos reikšmingos visos Europos biologinei įvairovei.

Siaura ir ilga smėlio juosta tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių pradėjo formuotis maždaug prieš 5 000 metų iš vandens srovių sunešto ir vėjo perpustyto smėlio.

Tokią neriją, kokia ji yra dabar, sukūrė gamta ir žmonės. XV–XVII amžiuje iškirtus miškus pajudėjo smėlio kopos, užpusčiusios ištisus kaimus. Sustabdyti jas buvo galima tik vėl atsodinus miškus – tai ir buvo padaryta.

 Kuršių Nerija - ilga  siaura smėlio juosta  tarp Baltijos jūros ir Kuršių marių.

Nuotrauka: fotoskrydis.lt

Kuršių nerijos nacionalinis parkas išsiskiria nepaprasto grožio kraštovaizdžiu, taip pat savita augalija ir gyvūnija. Aplankykite nerijos didįjį kopagūbrį, senąsias parabolines kopas prie Juodkrantės, pilkąsias kopas tarp Juodkrantės ir Pervalkos, pustomas Parnidžio ir Sklandytojų kopas. Pasimėgaukite smėlio paplūdimiais, švariu jūros vandeniu, saulėtais pušynais, pasivažinėkite dviračiais.

XX amžiaus pradžioje Kuršių nerijoje poilsiaudavo vokiečių kultūros ir meno įžymybės, rašytojas Tomas Manas turėjo vilą. Kuršių nerijoje daugybė viešbučių, poilsio namų, apsigyventi galite ir pas vietos gyventojus.

Rekomenduojame aplankyti:

  • etnografines žvejų sodybas;
  • senąsias XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios vilas Nidoje, Juodkrantėje ir Smiltynėje;
  • senąsias Nidos kapines;
  • Nidos ir Juodkrantės evangelikų-liuteronų bažnyčias;
  • Lietuvos Jūrų muziejų-akvariumą ir delfinariumą Smiltynėje;
  • Vėtrungių muziejų-galeriją Juodkrantėje;
  • Žvejo etnografinę sodybą;
  • Gintaro galeriją-muziejų;
  • Tomo Mano kultūros centrą Nidoje;
  • pilkųjų garnių ir didžiųjų kormoranų perėjimo vietą netoli Juodkrantės.

Parko plotas: 26 461 hektaras, iš jų – 9 761 hektaras sausuma, 4 200 hektarų – Kuršių marios, 12 500 hektarų – Baltijos jūra
 

Naudingos nuorodos