Oficialūs Lietuvos interneto vartai

Vilnius – Lietuvos sostinė, didžiausias ir vienas seniausių šalies miestų, kuriame gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų. Miestą XIV amžiuje įkūrė Lietuvos didysis kunigaikštis Gediminas, garsėjęs kaip puikus diplomatas. Į Vilnių iš Vakarų Europos jis kvietė amatininkus, pirklius ir vienuolius – atvykti ir įsikurti. Tad Vilnius formavosi kaip tolerancijos centras, jame kūrėsi ir darniai sugyveno įvairių tautybių žmonės – lenkai, baltarusiai, rusai, vokiečiai, žydai ir kiti, mieste  klestėjo amatai ir prekyba. 1579 metais Vilniuje įsteigus universitetą Lietuvos sostinė tapo stambiausiu regiono kultūros ir švietimo židiniu. Visame pasaulyje Vilnius garsėja savo nepaprasto grožio senamiesčiu – jis įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Kaunas – antrasis pagal dydį (348 600 gyventojų) Lietuvos miestas, įsikūręs Nemuno ir Neries santakoje. Miesto istorija prasidėjo XIII amžiuje, kai buvo pastatyta pirmoji mūrinė Lietuvoje ir tuo metu didžiausia šalyje gynybinė tvirtovė. 1920-1940 metais Kaunas buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Kaune pamatysite daug vertingų kultūros ir architektūros paminklų, netoli Kauno, prie Kauno marių – Lietuvos brandžiojo baroko šedevrą – Pažaislio vienuolyną. Būtinai pakilkite aukštyn prieš 70 metų įrengtais ir iki šiol veikiančiais funikulieriais – iš jų atsiveria puiki miesto panorama. Kaune daug įvairių muziejų – aplankykite ir juos. Kaunas – taip pat studentų ir sportininkų miestas, jame veikia penkios aukštosios mokyklos, treniruojasi „Žalgirio“ krepšinio komanda.

Klaipėda garsėja savo visus metus veikiančiu, neužšąlančiu uostu. Štai kodėl šis miestas nuo seno buvo svarbus prekybos centras: dar XIII amžiuje, perplaukę Baltiją, jį lankė Šiaurės ir Vakarų kraštų pirkliai. Uostamiestis savo senąja architektūra skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų ir yra artimesnis Šiaurės šalims. Kai kuriuose Klaipėdos senamiestyje išlikusiuose pastatuose ryškus fachverko stilius, yra moderno elementų. Klaipėda itin puoselėja jūrines tradicijas – nuo 1934 metų kiekvieną paskutinį liepos savaitgalį švenčiama Jūros šventė. Būdami Klaipėdoje aplankykite Jūrų muziejų-akvariumą, Laikrodžių, Kalvystės muziejus, ppailsėkite puikiuose balto smulkaus smėlio paplūdimiuose – kitose šalyse tokį pamatysite tik privačiuose paplūdimiuose, o Lietuvoje juo džiaugtis gali visi. Buriuotojai uostamiestyje ras du jachtklubus, o sportinių šokių gerbėjus informuojame, kad Klaipėdoje treniruojasi ir įvairiems čempionatams ruošiasi visame pasaulyje žinomas sportinių šokių ansamblis „Žuvėdra“ – daugkartinis Europos ir pasaulio čempionas.

Šiauliai dar vadinami Saulės miestu, mat savo metus jis skaičiuoja nuo pergalingo Saulės mūšio, įvykusio 1236 metų rugsėjo 22 dieną. Miestą daug amžių niokojo karai, marai ir gaisrai. Vienintelis jame iki šių dienų išlikęs senus laikus menantis architektūros paminklas – grakšti renesansinė šv. Petro ir Povilo katedra. Iš toli matomas 70 metrų aukščio šios šventovės bokštas yra ryškiausias Šiaulių panoramos akcentas. Bokšte išlikęs unikalus saulės laikrodis. Dabar miestas garsėja meniniais akcentais išpuoštu pėsčiųjų bulvaru – tai pirmoji Lietuvoje pėstiesiems atiduota centrinė gatvė. Verta aplankyti senąsias miesto kapines – jose atgulę skirtingų tikėjimų žmonės. Aštresnių pojūčių mėgėjams siūlome ekskursiją po buvusį sovietinį karinį Zoknių aerodromą. Netoli Šiaulių yra vienas garsiausių, daugybę lankytojų iš viso pasaulio sutraukiantis katalikiškos Lietuvos simbolis – Kryžių kalnas.

Nors ant Nevėžio upės kranto įsikūręs Panevėžys savo amžių skaičiuoja nuo 1503 metų rugsėjo 7 dienos, šio miesto plėtra prasidėjo tik XIX amžiuje – iki tol miestui augti trukdė nuolatiniai karai ir siautėjusios epidemijos. Panevėžys – teatrų miestas. Režisierius Juozas Miltinis sukūrė plačiai išgarsėjusį dramos teatrą, kuris dabar vadinamas jo vardu. Niekur kitur Europoje nerasite Lėlių vežimo teatro, kuris žiemą vaidina mieste, o vasarą arklių traukiamu spalvingu vežimu išvažiuoja į gastroles po kaimus ir miestelius. Į tarptautinius Panevėžio keramikos simpoziumus kasmet renkasi menininkai iš viso pasaulio – jų sukurti darbai saugomi miesto Dailės galerijoje. Miestą puošia daug originalių skulptūrų. Technikos retenybė yra ilgiausias Europoje siaurasis geležinkelis, Panevėžį jungiantis su Anykščiais. Išvyka šiuo traukiniu – nuotykių kupina kelionė.

Alytus yra Dzūkijos – vieno iš penkių Lietuvos etnografinių regionų – sostinė. XIV amžiuje Alytus tebuvo Nemuno ir Alytupio santakoje ant kalno stovinti gynybinė pilis. Carinės okupacijos laikais XIX amžiaus pabaigoje Alytus tapo gynybiniu miestu, jame buvo nutiestas plentas ir geležinkelis. Būdami Alytuje aplankykite išpuoselėtą Senąjį miesto parką, Laisvės paminklą – Laisvės angelą, už Lietuvos nepriklausomybę žuvusiems Dainavos apygardos partizanams skirtą memorialą. Be to, Alytaus apskrityje yra nuostabios gamtos ir kraštovaizdžio Dzūkijos nacionalinis, Metelių ir Nemuno kilpų regioninis parkas, nuo Merkinės, Liškiavos, Punios piliakalnių atsiveria puikūs apylinkių vaizdai, Žuvinto rezervate gyvena gausybė įvairių paukščių.

Utena yra Aukštaitijos etnografinio regiono sostinė, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1261 metais. Per Šiaurės karą labai sugriauta Utena atsigavo XIX amžiuje pro ją nutiesus Kauno-Daugpilio plentą. Seniausias Utenoje išlikęs pastatas – 1835 metais statyta klasicistinio stiliaus Pašto stotis. Joje yra lankęsi ar pašto arklius keitę Rusijos caras Nikolajus I su sūnumi Aleksandru, rusų dailininkas Ilja Repinas, garsus prancūzų rašytojas Honore de Balzakas. Dabar Pašto pastate veikia Dailės mokykla ir dailės galerija. Per miestą teka keli upeliai, tyvuliuoja du ežerai – Dauniškio ir Vyžuonaičio. Daug poilsiautojų privilioja ir Klovinių tvenkinys bei šalia jo esantis Vestuvių kalnelis, kurį tautodailininkai yra papuošę senąsias lietuvių vestuvių apeigas vaizduojančiomis skulptūromis. Utenos apskrityje yra ir seniausias Lietuvoje, ežerais, miškais ir etnografiniais kaimais turtingas Aukštaitijos nacionalinis parkas. Be to, Utena garsėja puikiu „Utenos“ alumi.

Marijampolė yra laikoma Suvalkijos (Sūduvos) etnografinio regiono sostinė. Prie Šešupės upės įsikūręs miestas išaugo iš Pašešupio kaimo, kuris istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1667 metais. XVIII amžiuje bažnytkaimis išaugo į prekybinį Starapolės miestelį. Pastačius vienuolyną miestelis pavadintas Marijampole. Intensyvi miesto plėtra prasidėjo 1918 metais – Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe. Nors Antrojo pasaulinio karo metais miestas labai nukentėjo, tačiau gražiausi statiniai išliko. Gausų architektūrinį paveldą sudaro klasicistinio ir istorizmo stiliaus įvairių tikėjimų šventovės, tarpukario laikotarpiu pastatytos švietimo įstaigos, geležinkelio stotis ir kiti statiniai. Jei norite atitrūkti nuo miesto šurmulio, apsilankykite Vytauto Didžiojo, Poezijos, Pašešupio (Šešupės upės slėnyje) ir Marijampolės marių parkuose.

Tauragė – miestas Lietuvos Vakaruose, Nemuno žemupio lygumoje. Tauragės vardas kildinamas iš dviejų žodžių – tauras ir ragas, esą senovėje žmonės grybaudami čia radę tauro ragų. 1499 metais dabartinės Tauragės vietoje buvo Pajūrio dvaras, 1507-aisiais pastatyta pirmoji medinė katalikų bažnyčia, įsteigta prieglauda ir mokykla. Nuo 1567-ųjų Tauragėje, kaip pasienio mieste, pradėjo veikti muitinė. Lietuviškos spaudos draudimo metais šis miestas buvo stambus tarpinis lietuviškų knygų gabenimo punktas. Reikšmingiausi architektūros paminklai Tauragėje yra miesto ištakas menanti XV amžiaus dvaro sodyba ir XIX amžiuje muitinės poreikiams pastatytas Tauragės pilies ansamblis. Ant Jūros upės kranto stovinčius dvaro pastatus supa didelis parkas. Pilyje veikia Tauragės istorijos muziejus su gausiais eksponatų rinkiniais, Jūros upės krantinę puošia skulptūrų ansamblis.

Telšiai – ant septynių kalvų prie Masčio ežero įsikūrusi Žemaitijos etnografinio regiono sostinė. Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų, o itin išaugo tarpukario Nepriklausomybės metais, kai mieste buvo įkurtos kelios mergaičių ir berniukų gimnazijos, amatų mokykla, mokytojų seminarija, pastatytas „Alkos“ muziejus. Gražus Telšių senamiestis yra paskelbtas urbanistikos paminklu. Ant aukščiausios miesto kalvos stovi XVIII amžiaus pabaigoje pastatyta puiki vėlyvojo baroko-klasicizmo stiliaus bažnyčia, 1926 metais tapusi Telšių katedra. Verta aplankyti buvusią SSSR slaptąją termobranduolinių raketų bazę – joje šiuo metu veikia Militaristinis muziejus. Vaizdingiausios Telšių apskrities teritorijos – Žemaitijos nacionalinis, Varnių ir Ventos regioniniai parkai.