Tautinis paveldas
Nors Lietuva yra palyginti nedidelė šalis, lankydamiesi skirtinguose jos regionuose netruksite pastebėti, kokia ji vis dėlto įvairialypė. Skirtingus Lietuvos kultūros ir paveldo bruožus, atspalvius suformavo permaininga mūsų šalies istorija. Tad atvykę į Lietuvą pamatysite, pajusite, išgirsite, patirsite visko po truputį iš skirtingų laikų ir epochų.
Geriausias pavyzdys – Lietuvos sostinė Vilnius. Mieste, kuriame gyvena daugiau kaip pusė milijono žmonių, išvysite ir šimtamečių medžių, ir įspūdingų praėjusius amžius menančių medinių pastatų, ir iki šių dienų kruopščiai saugomų bei puoselėjamų dvarų rūmų, garsių didikų rezidencijų, bokštų smailėmis aukštyn į dangų šaunančių bažnyčių, paslapčių skraiste apsisiautusių vienuolynų, net piliakalnių ir pilkapių ir, žinoma, gerokai modernesnių architektūros kūrinių – jau iš praėjusio ir šio amžiaus. Ir taip visoje Lietuvoje – tik ne visur taip koncentruotai kaip sostinėje, todėl dar ryškiau, pastebimiau. Tad kviečiame į kultūros ir paveldo ekskursiją po Lietuvą – lankysimės visose mūsų istorinėse sostinėse.
KERNAVĖ
|
Domitės istorija? Tuomet Jums privalu aplankyti Kernavę – pirmąją Lietuvos sostinę. Kernavėje esantis archeologinių paminklų kompleksas atspindi buvusios gyvenvietės raidos etapus nuo senojo akmens iki XIII–XIV amžiaus – tai viena labiausiai ištyrinėtų Lietuvos gyvenviečių. Be to, Kernavės penkių piliakalnių kompleksas įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Kasmet liepos pradžioje Valstybės dienos proga Kernavėje rengiamos įspūdingos Gyvosios archeologijos dienos, kurių metu demonstruojami senoviniai amatai, koncertuoja folkloro ansambliai, o karybos klubai iš viso pasaulio inscenizuoja kautynes. |
Gyvosios archeologijos dienų metų Kernavėje galima susipažinti su senovės amatais. Nuotrauka: lithuaniantravel.com |
TRAKAI
|
Vilioja viduramžiškos pilys? Tuomet turėtumėte nuvykti į Trakus – aplankyti Lietuvos valdovų rezidenciją, porą metų buvusią antrąja Lietuvos sostine. Iš viduramžiškos Trakų pusiasalio pilies dabar telikę griuvėsiai – ji smarkiai nukentėjo XVII amžiaus viduryje per karus su Švedija ir Rusija. Pilies griuvėsiai konservuoti, o vienas 13 metrų aukščio gynybinis bokštas – restauruotas. XVII amžiaus viduryje buvo apgriauta ir didžiausia Trakų miestelio puošmena laikoma Galvės ežero vandenų apsupta Trakų salos pilis. Stipriausia ir didingiausia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tvirtovė buvo iš dalies restauruota ir visiškai atstatyta XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje. Šiuo metu pilyje yra įsikūręs Trakų istorijos muziejus. Beje, tai vienintelė Rytų Europoje saloje esanti pilis. |
Nuotrauka: lithuaniantravel.com |
Trakuose vis dar jaučiama viduramžių dvasia.Verta paminėti ir tai, kad Trakų istorinis nacionalinis parkas pagal tarptautinę vertinimo sistemą pripažintas vienu iš vertingiausių kraštovaizdžių Lietuvoje, taigi kur paganyti akis bus ne tik pilių gerbėjams. Trakai vadinami Lietuvos karaimų sostine: šiame mieste karaimų bendruomenė gyvena jau daugiau kaip 600 metų, jame stovi šimtamečiai šios religinės bendruomenės gyvenamieji ir maldos namai, yra senosios ir naujosios kapinės.
Išvykdami iš Trakų užsukite į netoli jų esančią grafų Tiškevičių rezidenciją – Užutrakio rūmus. Užutrakio dvaro parką XIX amžiaus pabaigoje suprojektavo garsus prancūzų kraštovaizdžio architektas ir botanikas Eduardas Fransua André. Parko sumanymas išreiškė tuometinės Europos sodų meno tendencijas. Šis visame pasaulyje žinomas menininkas Lietuvoje taip pat suprojektavo Palangos, Lentvario ir Trakų Vokės dvarų ansamblių parkus.
KAUNAS
|
Antras pagal gyventojų skaičių Lietuvos miestas Kaunas 1919–1940 metais buvo laikinoji Lietuvos sostinė. Šiame mieste stovi itin daug istorinę vertę turinčių pastatų, taip pat įspūdingų architektūros kūrinių – Kauno istoriniam centrui suteiktas Europos paveldo ženklas. Laikinojoje sostinėje galėsite aplankyti istorinę prezidentūrą ir buvusius Seimo rūmus, pasigrožėti gotikinės architektūros statiniais: XV–XVI amžiuje iškilusiais Perkūno namais, bernardinų Šv. Jurgio bažnyčios presbiterija, Šv. Gertrūdos ir Vytauto Didžiojo bažnyčia. Šiame mieste pamatysite ir vienintelę bazilikinio tūrio gotikos bruožų turinčią bažnyčią Lietuvoje – Šv. apaštalų Petro ir Povilo arkikatedrą baziliką. Ankstyvojo klasicizmo formomis ir vėlyvojo baroko kompozicija galėsite pasigrožėti priėję beveik 500 metų senumo Kauno rotušę. Šiuo metu atstatoma ir XIV amžiaus viduryje iškilusi, kryžiuočių puolimus atlaikiusi ir tik Neries tėkmei pasidavusi Kauno pilis. Beje, tai seniausia mūrinė pilis Lietuvoje. Jei pavargsite vaikščioti, kviečiame išbandyti tarpukariu statytą funikulierių: nors ir restauruoti, keltuvai atrodo taip, kaip 1931-aisiais, o vagonėliuose skamba kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus sukurta tarpukario Kauno laikus primenanti muzika. |
Nuolat šurmuliuojanti Laisvės alėja Kaune. Nuotrauka: lithuaniantravel.com |
Išvykdami iš Kauno stabtelėkite pasigrožėti XVII-XVIII amžiuje Italijos menininkų pastatytu Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansambliu. Jis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.
VILNIUS
|
Metas susipažinti su dabartine Lietuvos sostine Vilniumi, garsėjančiu vienu didžiausių senamiesčių Rytų ir Vidurio Europoje. Vienos dienos jam apžiūrėti tikrai neužteks, todėl lauksime Jūsų sugrįžtant – patikėkite, Vilnius kaskart vis kitoks. Jei būdami Katedros aikštėje, pakelsite galvą į viršų, pamatysite ant kalno nuo XIII amžiaus stovinčią Gedimino pilį. Legenda byloja, kad kunigaikštis Gediminas susapnavo ant aukšto kalno staugiantį geležinį vilką. Krivių krivaitis Lizdeika sapną išaiškino taip: šioje vietoje iškils miestas, o garsas apie jį plačiai pasklis. Tad upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis – toks buvo Vilniaus gimimas. Nuo tada iki šiol Lietuvos sostinėje nesiliauja statybos – tik metams einant keičiasi stiliai, kryptys ir srovės. Štai XV–XVI amžiuje sparčiai statyti gotikiniai plytų mūro pastatai – pranciškonų, dominikonų ir bernardinų vienuolynų ansambliai, naujieji pirklių gildijų pastatai, stačiatikių cerkvės. Tačiau sparčiai augusį gotikinį miestą nuniokojo 1471 metais kilęs gaisras. XVI amžiaus pirmajame ketvirtyje Vilniuje ėmė ryškėti Renesanso architektūra, klestėjusi iki XVII amžiaus vidurio. |
Vilnius - kontrastų kupinas miestas. Nuotrauka: lithuaniantravel.com |
1570 metais jėzuitai Vilniuje įkūrė pirmąją kolegiją ir biblioteką. 1579-aisiais kolegija buvo pertvarkyta į iki šių dienų veikiantį Vilniaus universitetą. Būdamas stambiausias regione kultūros židinys itin didelę įtaką jis darė kaimyninių kraštų kultūrai ir mokslui – Vilniaus universitete dirbo ir mokėsi daug Lietuvos ir Lenkijos kultūrai reikšmingų asmenybių.
Brandųjį baroko stilių Vilniuje įtvirtino Šv. Petro ir Povilo bažnyčia, 1668 metais pradėta statyti vieno iškiliausių XVII amžiaus Lietuvos didikų Mykolo Kazimiero Paco užsakymu. Bažnyčios interjeras skendi beveik 2 000 stiuko statulų jūroje, jis pilnas barokinių simbolių ir vaizdinių.
XVIII amžiaus pabaigoje buvo suprojektuoti du svarbiausi Vilniaus visuomeniniai pastatai – rotušė ir katedra. Šių brandaus stiliaus klasicistinių pastatų autorius – architektas Laurynas Stuoka-Gucevičius.
Dėl autentiško, viduramžiais suformuoto gatvių tinklo ir kelių šimtų istorinių gotikos, Renesanso, baroko, klasicizmo ir XIX amžiaus romantizmo architektūros statinių Vilniaus senamiestis 1994 metais buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Vilniaus senamiestis įvertintas kaip reprezentatyvus kelių reikšmingų istorijos laikotarpių pavyzdys, atskleidžiantis, kaip per penkis amžius organiškai plėtojosi Vidurio Europos miestas. Lietuvos sostinė yra ir puikus viduramžių miesto pavyzdys, nuo XIII amžiaus iki XVIII amžiaus pabaigos buvęs ne tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, bet ir Rytų Europos politinis, administracinis, religinis, kultūrinis, o nuo XVI amžiaus – ir mokslo centras.
VISA LIETUVA
Atsikvėpti nuo miestų šurmulio kviečiame į Lietuvos kaimus, taip pat garsėjančius savo ypatinga architektūra ir daugiausia mediniais statiniais.
Jei domitės senaisiais amatais, būtinai užsukite į senąjį Musteikos kaimą Dzūkijoje – jame dar gyvos šimtametės bitininkystės tradicijos. Kaime iki šiol gyvena keli bitininkai, kurie bites augina senoviškai – kelminiuose aviliuose. Miškuose apie Musteiką išlikusios ir drevinės pušys – jose anksčiau taip pat buvo veisiamos bitės.
Kitoje Lietuvos vietoje – Dieveniškėse pamatysite išlikusius, po kelis šimtmečius stovinčius gatvinius-rėžinius kaimus – didžiuosius Žižmus, Rimašius, Poškonis ir mažesnius tarpumiškių kaimelius.
Mažojoje Lietuvoje, Klaipėdos krašte, yra išlikę visai kitokių kaimų fragmentų. Potvynių užliejamoje Nemuno deltoje gyveno pievininkai, beveik nedirbę žemės, o tik ganę gyvulius ir šienavę drėgnas pievas. Sausintose pelkėse buvo įsikūrę pelkininkai, durpynuose auginę bulves ir daržoves. Paupiuose kurdavosi žvejai – jų kaimų dalių dar yra išlikę Rusnės saloje. Pajūrio žvejų kaimo fragmentų išliko Karklėje (Karklininkuose). Kuršių marių žvejų – žuvininkų – sodybų yra išlikę Drevernoje ir Kuršių Nerijos gyvenvietėse.
Keliaudami po Lietuvos kaimus, be senų medinių trobesių pamatysite ir ne vieną medinę bažnyčią. Viena įsimintiniausių – vienintelė Europoje išlikusi trikampė medinė Degučių kaimo (Šilutės rajonas) šv. Vincento Ferero bažnyčia. Daugiau medinių barokinių bažnyčių galima pamatyti Rytų Lietuvos regionuose. Gražiausios ir seniausios medinės bažnyčios išlikusios Žemaitijoje – šio regiono sakraliam mediniam paveldui suteiktas Europos paveldo ženklas.
Lietuvos pajūryje pamatysite nepaprasto grožio kultūrinį kraštovaizdį su senaisiais žvejų kaimais. Daugiausia jų yra Kuršių Nerijoje – siauroje smėlio juostoje, skiriančioje Baltijos jūrą nuo Kuršių marių. Senųjų gyvenviečių pastatai galais atsukti į marių pusę, stogai dengti nendrėmis arba raudonomis čerpėmis, fasadai nudažyti mėlyna ir rusva spalvomis. Jų vertę patvirtina tai, kad Kuršių Nerijos gamtinis ir kultūrinis paveldas yra įtrauktas į UNESCO Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo sąrašą.
Nidoje yra išlikęs ir garsaus vokiečių rašytojo, Nobelio premijos laureato Tomo Mano vasarnamis – kiekvienais metais paskutinėmis liepos savaitėmis jame vyksta tarptautinis Tomo Mano festivalis.
Grįžkime atgal į Klaipėdą, nuo 1252 metų žinomą ir Memelio (Memel) vardu. Klaipėda jau nuo XIII amžiaus žinoma kaip gynybos ir jūrinės prekybos centras – vienas svarbiausių rytinės Baltijos jūros pakrantės eksporto uostų. Išlikę ir iki šiol naudojami senieji XX amžiaus pradžioje veikusios Pauliaus Lindenau laivų statyklos pramoniniai pastatai, elingas su slipu, technologinis tiltas, įvairios gamybinės staklės. Ypač vertinamas dar 1855 metais pastatytas ir iki šiol veikiantis geležinis pasukamas tiltas, jungiantis Klaipėdos senamiestį su buvusios laivų statyklos teritorija. Ir, žinoma, neatsiejamas Klaipėdos simbolis – XIX amžiuje prie Kuršių marių Ventėje, Pervalkoje ir Uostadvaryje pastatyti neogotikinės architektūros švyturiai.
